Publikacijų ciklas „Pokalbiai su Lietuvos tautodailininkais“

2020-uosius Lietuvos etninės kultūros globos tarybos iniciatyva LR Seimas buvo paskelbęs Tautodailės metais, žyminčiais grafiko, dailėtyrininko, profesionaliosios muziejininkystės Lietuvoje pradininko Pauliaus Galaunės 130-ąsias gimimo metines. Savo išsamioje šešių tomų studijoje „Lietuvių liaudies menas“ Paulius Galaunė aptaria liaudies dailės šakas, akcentuoja tautodailės, kaip neišsenkančios liaudies kūrybos versmės, reikšmę.

„Kuo gyva tauta? Kas sudaro jos esmę? Kuo ji stipriausiai atsispiria prieš išnaikinimą ir nutautėjimą? Kuo, galop, viena tauta skiriasi nuo kitos? Mes į šiuos klausimus atsakome trumpai: savo vidaus turiniu. O šis turinys – tai tautos kuriamoji galia ir josios padariniai – dvasinės bei materialinės kultūros paminklai. (...) Kol tauta įstengia ir gali juos kurti, tol ji yra gyvas organizmas.“ (P. Galaunė, iš monografijos „Lietuvių liaudies menas“).

Tautodailės metus įsivaizdavome kitaip. Juos turėjo lydėti naujų kūrybinių darbų pristatymai parodose, reikšmingų sukakčių minėjimai, smagūs susibūrimai per muges ar šventes. Tačiau, kai šalyje įvestas karantinas, didžiosios šventės nevyksta, jos atšauktos. Ir bet kokios kitos šventės netenka savo prasmės – jos labiau panėšėja į didžiausią nesusipratimą ar dramą. Kai žmonės gelbsti savo gyvybes, tada kūrybai (ir, juo labiau, pokalbiams apie kūrybą), deja, laiko beveik nelieka.

Laidose „Saulė sodą sodino...“, skirtose Tautodailės metams, filmavome įvairių tautodailės sričių atstovus ir lietuvių tradicinių amatų meistrus – jau turinčius reikšmingų apdovanojimų ir jaunus, kurie, nuoširdžiai manome, jų tikrai nusipelnys ateityje. Visus šiuos žmones sieja ypatinga kūrybinė dvasia. Jie gyvybingi, nuoširdūs, atviri, mokosi patys ir moko kitus, ir, kas svarbiausia, kūrybingai tęsia ir puoselėja senąsias lietuvių liaudies meno tradicijas.