Mėlynas Nemuno vingis juosia jo gimtinę – Šančius. Tuose Šančiuose gyvena ypatinga liaudis. Poetai ir galvažudžiai, siuvėjai ir daktarai, mokytojai
ir būrėjai iš vėdarų bei cukrinių kaulų. Autorius nekenčia prievartos ir bando juokauti iš baimės. Tikriausiai todėl, kad kilęs iš Šančių, jis
būtų linkęs numirti iš juoko, o ne nuo kuklumo. Tau, klausytojau, autorius norėtų palinkėti to paties…
